neišsiskolintinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsiskolintinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsiskolintinas, mot. g. neišsiskolintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsiskolintinas	neišsiskolintini	neišsiskolintina	neišsiskolintinos	neišsiskolintina	-
kilm.	neišsiskolintino	neišsiskolintinų	neišsiskolintinos	neišsiskolintinų	-	-
naud.	neišsiskolintinam	neišsiskolintiniems	neišsiskolintinai	neišsiskolintinoms	-	-
gal.	neišsiskolintiną	neišsiskolintinus	neišsiskolintiną	neišsiskolintinas	-	-
įnag.	neišsiskolintinu	neišsiskolintinais	neišsiskolintina	neišsiskolintinomis	-	-
viet.	neišsiskolintiname	neišsiskolintinuose	neišsiskolintinoje	neišsiskolintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsiskolintinasis	neišsiskolintinieji	neišsiskolintinoji	neišsiskolintinosios	-	-
kilm.	neišsiskolintinojo	neišsiskolintinųjų	neišsiskolintinosios	neišsiskolintinųjų	-	-
naud.	neišsiskolintinajam	neišsiskolintiniesiems	neišsiskolintinajai	neišsiskolintinosioms	-	-
gal.	neišsiskolintinąjį	neišsiskolintinuosius	neišsiskolintinąją	neišsiskolintinąsias	-	-
įnag.	neišsiskolintinuoju	neišsiskolintinaisiais	neišsiskolintinąja	neišsiskolintinosiomis	-	-
viet.	neišsiskolintinajame	neišsiskolintinuosiuose	neišsiskolintinojoje	neišsiskolintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsiskolintinas, mot. g. neišsiskolintina.
• Skiemenys: ne-iš-si-sko-lin-ti-nus

neišsiskolintinus

1. tas, dėl kurio reikia neišsiskolinti

Etimologija

<= neišsiskolinti, neišsiskolina, neišsiskolino <= ne- + išsiskolinti, išsiskolina, išsiskolino <= iš- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---