neišsiskolinamąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsiskolinamąja (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsiskolinamas, mot. g. neišsiskolinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsiskolinamas	neišsiskolinami	neišsiskolinama	neišsiskolinamos	neišsiskolinama	-
kilm.	neišsiskolinamo	neišsiskolinamų	neišsiskolinamos	neišsiskolinamų	-	-
naud.	neišsiskolinamam	neišsiskolinamiems	neišsiskolinamai	neišsiskolinamoms	-	-
gal.	neišsiskolinamą	neišsiskolinamus	neišsiskolinamą	neišsiskolinamas	-	-
įnag.	neišsiskolinamu	neišsiskolinamais	neišsiskolinama	neišsiskolinamomis	-	-
viet.	neišsiskolinamame	neišsiskolinamuose	neišsiskolinamoje	neišsiskolinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsiskolinamasis	neišsiskolinamieji	neišsiskolinamoji	neišsiskolinamosios	-	-
kilm.	neišsiskolinamojo	neišsiskolinamųjų	neišsiskolinamosios	neišsiskolinamųjų	-	-
naud.	neišsiskolinamajam	neišsiskolinamiesiems	neišsiskolinamajai	neišsiskolinamosioms	-	-
gal.	neišsiskolinamąjį	neišsiskolinamuosius	neišsiskolinamąją	neišsiskolinamąsias	-	-
įnag.	neišsiskolinamuoju	neišsiskolinamaisiais	neišsiskolinamąja	neišsiskolinamosiomis	-	-
viet.	neišsiskolinamajame	neišsiskolinamuosiuose	neišsiskolinamojoje	neišsiskolinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsiskolinamas, mot. g. neišsiskolinama.
• Skiemenys: ne-iš-si-sko-li-na-mą-ja

neišsiskolinamąja

1. ta, kurią neišsiskolina

Etimologija

<= neišsiskolinti, neišsiskolina, neišsiskolino <= ne- + išsiskolinti, išsiskolina, išsiskolino <= iš- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---