neišsiragintu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsiragintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsiragintas, mot. g. neišsiraginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsiragintas	neišsiraginti	neišsiraginta	neišsiragintos	neišsiraginta	-
kilm.	neišsiraginto	neišsiragintų	neišsiragintos	neišsiragintų	-	-
naud.	neišsiragintam	neišsiragintiems	neišsiragintai	neišsiragintoms	-	-
gal.	neišsiragintą	neišsiragintus	neišsiragintą	neišsiragintas	-	-
įnag.	neišsiragintu	neišsiragintais	neišsiraginta	neišsiragintomis	-	-
viet.	neišsiragintame	neišsiragintuose	neišsiragintoje	neišsiragintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsiragintasis	neišsiragintieji	neišsiragintoji	neišsiragintosios	-	-
kilm.	neišsiragintojo	neišsiragintųjų	neišsiragintosios	neišsiragintųjų	-	-
naud.	neišsiragintajam	neišsiragintiesiems	neišsiragintajai	neišsiragintosioms	-	-
gal.	neišsiragintąjį	neišsiragintuosius	neišsiragintąją	neišsiragintąsias	-	-
įnag.	neišsiragintuoju	neišsiragintaisiais	neišsiragintąja	neišsiragintosiomis	-	-
viet.	neišsiragintajame	neišsiragintuosiuose	neišsiragintojoje	neišsiragintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsiragintas, mot. g. neišsiraginta.
• Skiemenys: ne-iš-si-ra-gin-tu

neišsiragintu

1. tas, kurį neišsiragino

Etimologija

<= neišsiraginti, neišsiragina, neišsiragino <= ne- + išsiraginti, išsiragina, išsiragino <= iš- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---