neišsiragintojas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neišsiragintojas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neišsiragintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsiragintojas	neišsiragintojai
kilm.	neišsiragintojo	neišsiragintojų
naud.	neišsiragintojui	neišsiragintojams
gal.	neišsiragintoją	neišsiragintojus
įnag.	neišsiragintoju	neišsiragintojais
viet.	neišsiragintojuje	neišsiragintojuose
šauksm.	neišsiragintojau	neišsiragintojai

• Skiemenys: ne-iš-si-ra-gin-to-jas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neišsiragintoja.

neišsiragintojas

1. tas, kuris neišsiragina

Etimologija

<= neišsiraginti, neišsiragina, neišsiragino <= ne- + išsiraginti, išsiragina, išsiragino <= iš- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

Antonimai

    neišsiragintojas: bendrai

išsiragintojas (lt)

Vertimai

  neišsiragintojas: bendrai

---

Daiktavardis

neišsiragintojas (dkt., mot. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neišsiragintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsiragintoja	neišsiragintojos
kilm.	neišsiragintojos	neišsiragintojų
naud.	neišsiragintojai	neišsiragintojoms
gal.	neišsiragintoją	neišsiragintojas
įnag.	neišsiragintoja	neišsiragintojomis
viet.	neišsiragintojoje	neišsiragintojose
šauksm.	neišsiragintoja	neišsiragintojos

• Skiemenys: ne-iš-si-ra-gin-to-jas
• žr. pagr. f. neišsiragintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neišsiragintojas.

neišsiragintojas

1. ta, kuri neišsiragina

Etimologija

<= neišsiraginti, neišsiragina, neišsiragino <= ne- + išsiraginti, išsiragina, išsiragino <= iš- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---