Pereiti prie turinio

neišsiragintinojo

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

neišsiragintinojo

  1. tas, dėl kurio reikia neišsiraginti

Etimologija

[taisyti]

<= neišsiraginti, neišsiragina, neišsiragino <= ne- + išsiraginti, išsiragina, išsiragino <= iš- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino