neišsiraginantįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsiraginantįjį (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsiraginantis, mot. g. neišsiraginanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsiraginąs, neišsiraginantis	neišsiraginą, neišsiraginantys	neišsiraginanti	neišsiraginančios	-	neišsiraginą
kilm.	neišsiraginančio	neišsiraginančių	neišsiraginančios	neišsiraginančių	-	-
naud.	neišsiraginančiam	neišsiraginantiems, neišsiraginantiem	neišsiraginančiai	neišsiraginančioms, neišsiraginančiom	-	-
gal.	neišsiraginantį	neišsiraginančius	neišsiraginančią	neišsiraginančias	-	-
įnag.	neišsiraginančiu	neišsiraginančiais	neišsiraginančia	neišsiraginančiomis	-	-
viet.	neišsiraginančiame, neišsiraginančiam	neišsiraginančiuose, neišsiraginančiuos	neišsiraginančioje, neišsiraginančioj	neišsiraginančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsiraginantysis	neišsiraginantieji	neišsiraginančioji	neišsiraginančiosios	-	-
kilm.	neišsiraginančiojo	neišsiraginančiųjų	neišsiraginančiosios	neišsiraginančiųjų	-	-
naud.	neišsiraginančiajam	neišsiraginantiesiems	neišsiraginančiajai	neišsiraginančiosioms	-	-
gal.	neišsiraginantįjį	neišsiraginančiuosius	neišsiraginančiąją	neišsiraginančiąsias	-	-
įnag.	neišsiraginančiuoju	neišsiraginančiaisiais	neišsiraginančiąja	neišsiraginančiosiomis	-	-
viet.	neišsiraginančiajame	neišsiraginančiuosiuose	neišsiraginančiojoje	neišsiraginančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsiraginantis, mot. g. neišsiraginanti.
• Skiemenys: ne-iš-si-ra-gi-nan-tį-jį

neišsiraginantįjį

1. tas, kuris neišsiragina

Etimologija

<= neišsiraginti, neišsiragina, neišsiragino <= ne- + išsiraginti, išsiragina, išsiragino <= iš- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---