neišsiraginamu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsiraginamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsiraginamas, mot. g. neišsiraginama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsiraginamas	neišsiraginami	neišsiraginama	neišsiraginamos	neišsiraginama	-
kilm.	neišsiraginamo	neišsiraginamų	neišsiraginamos	neišsiraginamų	-	-
naud.	neišsiraginamam	neišsiraginamiems	neišsiraginamai	neišsiraginamoms	-	-
gal.	neišsiraginamą	neišsiraginamus	neišsiraginamą	neišsiraginamas	-	-
įnag.	neišsiraginamu	neišsiraginamais	neišsiraginama	neišsiraginamomis	-	-
viet.	neišsiraginamame	neišsiraginamuose	neišsiraginamoje	neišsiraginamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsiraginamasis	neišsiraginamieji	neišsiraginamoji	neišsiraginamosios	-	-
kilm.	neišsiraginamojo	neišsiraginamųjų	neišsiraginamosios	neišsiraginamųjų	-	-
naud.	neišsiraginamajam	neišsiraginamiesiems	neišsiraginamajai	neišsiraginamosioms	-	-
gal.	neišsiraginamąjį	neišsiraginamuosius	neišsiraginamąją	neišsiraginamąsias	-	-
įnag.	neišsiraginamuoju	neišsiraginamaisiais	neišsiraginamąja	neišsiraginamosiomis	-	-
viet.	neišsiraginamajame	neišsiraginamuosiuose	neišsiraginamojoje	neišsiraginamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsiraginamas, mot. g. neišsiraginama.
• Skiemenys: ne-iš-si-ra-gi-na-mu

neišsiraginamu

1. tas, kurį neišsiragina

Etimologija

<= neišsiraginti, neišsiragina, neišsiragino <= ne- + išsiraginti, išsiragina, išsiragino <= iš- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---