neišsinakvojamuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsinakvojamuoju (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsinakvojamas, mot. g. neišsinakvojama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsinakvojamas	neišsinakvojami	neišsinakvojama	neišsinakvojamos	neišsinakvojama	-
kilm.	neišsinakvojamo	neišsinakvojamų	neišsinakvojamos	neišsinakvojamų	-	-
naud.	neišsinakvojamam	neišsinakvojamiems	neišsinakvojamai	neišsinakvojamoms	-	-
gal.	neišsinakvojamą	neišsinakvojamus	neišsinakvojamą	neišsinakvojamas	-	-
įnag.	neišsinakvojamu	neišsinakvojamais	neišsinakvojama	neišsinakvojamomis	-	-
viet.	neišsinakvojamame	neišsinakvojamuose	neišsinakvojamoje	neišsinakvojamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsinakvojamasis	neišsinakvojamieji	neišsinakvojamoji	neišsinakvojamosios	-	-
kilm.	neišsinakvojamojo	neišsinakvojamųjų	neišsinakvojamosios	neišsinakvojamųjų	-	-
naud.	neišsinakvojamajam	neišsinakvojamiesiems	neišsinakvojamajai	neišsinakvojamosioms	-	-
gal.	neišsinakvojamąjį	neišsinakvojamuosius	neišsinakvojamąją	neišsinakvojamąsias	-	-
įnag.	neišsinakvojamuoju	neišsinakvojamaisiais	neišsinakvojamąja	neišsinakvojamosiomis	-	-
viet.	neišsinakvojamajame	neišsinakvojamuosiuose	neišsinakvojamojoje	neišsinakvojamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsinakvojamas, mot. g. neišsinakvojama.
• Skiemenys: ne-iš-si-nak-vo-ja-muo-ju

neišsinakvojamuoju

1. tas, kurį neišsinakvoja

Etimologija

<= neišsinakvoti, neišsinakvoja, neišsinakvojo <= ne- + išsinakvoti, išsinakvoja, išsinakvojo <= iš- + sangrž. si- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---