neišsinakvodavusiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsinakvodavusiu (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsinakvodavęs, mot. g. neišsinakvodavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsinakvodavęs	neišsinakvodavę	neišsinakvodavusi, neišsinakvodavus	neišsinakvodavusios	-	neišsinakvodavę
kilm.	neišsinakvodavusio	neišsinakvodavusių	neišsinakvodavusios	neišsinakvodavusių	-	-
naud.	neišsinakvodavusiam	neišsinakvodavusiems	neišsinakvodavusiai	neišsinakvodavusioms	-	-
gal.	neišsinakvodavusį	neišsinakvodavusius	neišsinakvodavusią	neišsinakvodavusias	-	-
įnag.	neišsinakvodavusiu	neišsinakvodavusiais	neišsinakvodavusia	neišsinakvodavusiomis	-	-
viet.	neišsinakvodavusiame	neišsinakvodavusiuose	neišsinakvodavusioje	neišsinakvodavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsinakvodavusysis	neišsinakvodavusieji	neišsinakvodavusioji	neišsinakvodavusiosios	-	-
kilm.	neišsinakvodavusiojo	neišsinakvodavusiųjų	neišsinakvodavusiosios	neišsinakvodavusiųjų	-	-
naud.	neišsinakvodavusiajam	neišsinakvodavusiesiems	neišsinakvodavusiajai	neišsinakvodavusiosioms	-	-
gal.	neišsinakvodavusįjį	neišsinakvodavusiuosius	neišsinakvodavusiąją	neišsinakvodavusiąsias	-	-
įnag.	neišsinakvodavusiuoju	neišsinakvodavusiaisiais	neišsinakvodavusiąja	neišsinakvodavusiosiomis	-	-
viet.	neišsinakvodavusiajame	neišsinakvodavusiuosiuose	neišsinakvodavusiojoje	neišsinakvodavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsinakvodavęs, mot. g. neišsinakvodavusi.
• Skiemenys: ne-iš-si-nak-vo-da-vu-siu

neišsinakvodavusiu

1. tas, kuris neišsinakvodavo

Etimologija

<= neišsinakvoti, neišsinakvoja, neišsinakvojo <= ne- + išsinakvoti, išsinakvoja, išsinakvojo <= iš- + sangrž. si- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---