neišsimiegančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsimiegančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsimiegantis, mot. g. neišsimieganti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsimiegąs, neišsimiegantis	neišsimiegą, neišsimiegantys	neišsimieganti	neišsimiegančios	-	neišsimiegą
kilm.	neišsimiegančio	neišsimiegančių	neišsimiegančios	neišsimiegančių	-	-
naud.	neišsimiegančiam	neišsimiegantiems, neišsimiegantiem	neišsimiegančiai	neišsimiegančioms, neišsimiegančiom	-	-
gal.	neišsimiegantį	neišsimiegančius	neišsimiegančią	neišsimiegančias	-	-
įnag.	neišsimiegančiu	neišsimiegančiais	neišsimiegančia	neišsimiegančiomis	-	-
viet.	neišsimiegančiame, neišsimiegančiam	neišsimiegančiuose, neišsimiegančiuos	neišsimiegančioje, neišsimiegančioj	neišsimiegančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsimiegantysis	neišsimiegantieji	neišsimiegančioji	neišsimiegančiosios	-	-
kilm.	neišsimiegančiojo	neišsimiegančiųjų	neišsimiegančiosios	neišsimiegančiųjų	-	-
naud.	neišsimiegančiajam	neišsimiegantiesiems	neišsimiegančiajai	neišsimiegančiosioms	-	-
gal.	neišsimiegantįjį	neišsimiegančiuosius	neišsimiegančiąją	neišsimiegančiąsias	-	-
įnag.	neišsimiegančiuoju	neišsimiegančiaisiais	neišsimiegančiąja	neišsimiegančiosiomis	-	-
viet.	neišsimiegančiajame	neišsimiegančiuosiuose	neišsimiegančiojoje	neišsimiegančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsimiegantis, mot. g. neišsimieganti.
• Skiemenys: ne-iš-si-mie-gan-čių-jų

neišsimiegančiųjų

1. tas, kuris neišsimiega

Etimologija

<= neišsimiegoti, neišsimiega, neišsimiegojo <= ne- + išsimiegoti, išsimiega, išsimiegojo <= iš- + sangrž. si- + miegoti, miega, miegojo

---