neišsimąstytojas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neišsimąstytojas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neišsimąstytojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsimąstytojas	neišsimąstytojai
kilm.	neišsimąstytojo	neišsimąstytojų
naud.	neišsimąstytojui	neišsimąstytojams
gal.	neišsimąstytoją	neišsimąstytojus
įnag.	neišsimąstytoju	neišsimąstytojais
viet.	neišsimąstytojuje	neišsimąstytojuose
šauksm.	neišsimąstytojau	neišsimąstytojai

• Skiemenys: ne-iš-si-mąs-ty-to-jas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neišsimąstytoja.

neišsimąstytojas

1. tas, kuris neišsimąsto

Etimologija

<= neišsimąstyti, neišsimąsto, neišsimąstė <= ne- + išsimąstyti, išsimąsto, išsimąstė <= iš- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  neišsimąstytojas: bendrai

---

Daiktavardis

neišsimąstytojas (dkt., mot. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neišsimąstytoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsimąstytoja	neišsimąstytojos
kilm.	neišsimąstytojos	neišsimąstytojų
naud.	neišsimąstytojai	neišsimąstytojoms
gal.	neišsimąstytoją	neišsimąstytojas
įnag.	neišsimąstytoja	neišsimąstytojomis
viet.	neišsimąstytojoje	neišsimąstytojose
šauksm.	neišsimąstytoja	neišsimąstytojos

• Skiemenys: ne-iš-si-mąs-ty-to-jas
• žr. pagr. f. neišsimąstytoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neišsimąstytojas.

neišsimąstytojas

1. ta, kuri neišsimąsto

Etimologija

<= neišsimąstyti, neišsimąsto, neišsimąstė <= ne- + išsimąstyti, išsimąsto, išsimąstė <= iš- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---