neišsimąstytojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neišsimąstytojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neišsimąstytojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsimąstytojas	neišsimąstytojai
kilm.	neišsimąstytojo	neišsimąstytojų
naud.	neišsimąstytojui	neišsimąstytojams
gal.	neišsimąstytoją	neišsimąstytojus
įnag.	neišsimąstytoju	neišsimąstytojais
viet.	neišsimąstytojuje	neišsimąstytojuose
šauksm.	neišsimąstytojau	neišsimąstytojai

• Skiemenys: ne-iš-si-mąs-ty-to-jų
• žr. pagr. f. neišsimąstytojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neišsimąstytoja.

neišsimąstytojų

1. tas, kuris neišsimąsto

Etimologija

<= neišsimąstyti, neišsimąsto, neišsimąstė <= ne- + išsimąstyti, išsimąsto, išsimąstė <= iš- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---

Daiktavardis

neišsimąstytojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neišsimąstytoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsimąstytoja	neišsimąstytojos
kilm.	neišsimąstytojos	neišsimąstytojų
naud.	neišsimąstytojai	neišsimąstytojoms
gal.	neišsimąstytoją	neišsimąstytojas
įnag.	neišsimąstytoja	neišsimąstytojomis
viet.	neišsimąstytojoje	neišsimąstytojose
šauksm.	neišsimąstytoja	neišsimąstytojos

• Skiemenys: ne-iš-si-mąs-ty-to-jų
• žr. pagr. f. neišsimąstytoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neišsimąstytojas.

neišsimąstytojų

1. ta, kuri neišsimąsto

Etimologija

<= neišsimąstyti, neišsimąsto, neišsimąstė <= ne- + išsimąstyti, išsimąsto, išsimąstė <= iš- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---