neišsikiltinu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsikiltinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsikiltinas, mot. g. neišsikiltina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsikiltinas	neišsikiltini	neišsikiltina	neišsikiltinos	neišsikiltina	-
kilm.	neišsikiltino	neišsikiltinų	neišsikiltinos	neišsikiltinų	-	-
naud.	neišsikiltinam	neišsikiltiniems	neišsikiltinai	neišsikiltinoms	-	-
gal.	neišsikiltiną	neišsikiltinus	neišsikiltiną	neišsikiltinas	-	-
įnag.	neišsikiltinu	neišsikiltinais	neišsikiltina	neišsikiltinomis	-	-
viet.	neišsikiltiname	neišsikiltinuose	neišsikiltinoje	neišsikiltinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsikiltinasis	neišsikiltinieji	neišsikiltinoji	neišsikiltinosios	-	-
kilm.	neišsikiltinojo	neišsikiltinųjų	neišsikiltinosios	neišsikiltinųjų	-	-
naud.	neišsikiltinajam	neišsikiltiniesiems	neišsikiltinajai	neišsikiltinosioms	-	-
gal.	neišsikiltinąjį	neišsikiltinuosius	neišsikiltinąją	neišsikiltinąsias	-	-
įnag.	neišsikiltinuoju	neišsikiltinaisiais	neišsikiltinąja	neišsikiltinosiomis	-	-
viet.	neišsikiltinajame	neišsikiltinuosiuose	neišsikiltinojoje	neišsikiltinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsikiltinas, mot. g. neišsikiltina.
• Skiemenys: ne-iš-si-kil-ti-nu

neišsikiltinu

1. tas, dėl kurio reikia neišsikilti

Etimologija

<= neišsikilti, neišsikyla, neišsikilo <= ne- + išsikilti, išsikyla, išsikilo <= iš- + sangrž. si- + kilti, kyla, kilo

---