neišsikildavusysis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsikildavusysis (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsikildavęs, mot. g. neišsikildavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsikildavęs	neišsikildavę	neišsikildavusi, neišsikildavus	neišsikildavusios	-	neišsikildavę
kilm.	neišsikildavusio	neišsikildavusių	neišsikildavusios	neišsikildavusių	-	-
naud.	neišsikildavusiam	neišsikildavusiems	neišsikildavusiai	neišsikildavusioms	-	-
gal.	neišsikildavusį	neišsikildavusius	neišsikildavusią	neišsikildavusias	-	-
įnag.	neišsikildavusiu	neišsikildavusiais	neišsikildavusia	neišsikildavusiomis	-	-
viet.	neišsikildavusiame	neišsikildavusiuose	neišsikildavusioje	neišsikildavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsikildavusysis	neišsikildavusieji	neišsikildavusioji	neišsikildavusiosios	-	-
kilm.	neišsikildavusiojo	neišsikildavusiųjų	neišsikildavusiosios	neišsikildavusiųjų	-	-
naud.	neišsikildavusiajam	neišsikildavusiesiems	neišsikildavusiajai	neišsikildavusiosioms	-	-
gal.	neišsikildavusįjį	neišsikildavusiuosius	neišsikildavusiąją	neišsikildavusiąsias	-	-
įnag.	neišsikildavusiuoju	neišsikildavusiaisiais	neišsikildavusiąja	neišsikildavusiosiomis	-	-
viet.	neišsikildavusiajame	neišsikildavusiuosiuose	neišsikildavusiojoje	neišsikildavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsikildavęs, mot. g. neišsikildavusi.
• Skiemenys: ne-iš-si-kil-da-vu-sy-sis

neišsikildavusysis

1. tas, kuris neišsikildavo

Etimologija

<= neišsikilti, neišsikyla, neišsikilo <= ne- + išsikilti, išsikyla, išsikilo <= iš- + sangrž. si- + kilti, kyla, kilo

---