neišsiginčijusį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsiginčijusį (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsiginčijęs, mot. g. neišsiginčijusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsiginčijęs	neišsiginčiję	neišsiginčijusi, neišsiginčijus	neišsiginčijusios	-	neišsiginčiję
kilm.	neišsiginčijusio	neišsiginčijusių	neišsiginčijusios	neišsiginčijusių	-	-
naud.	neišsiginčijusiam	neišsiginčijusiems	neišsiginčijusiai	neišsiginčijusioms	-	-
gal.	neišsiginčijusį	neišsiginčijusius	neišsiginčijusią	neišsiginčijusias	-	-
įnag.	neišsiginčijusiu	neišsiginčijusiais	neišsiginčijusia	neišsiginčijusiomis	-	-
viet.	neišsiginčijusiame	neišsiginčijusiuose	neišsiginčijusioje	neišsiginčijusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsiginčijusysis	neišsiginčijusieji	neišsiginčijusioji	neišsiginčijusiosios	-	-
kilm.	neišsiginčijusiojo	neišsiginčijusiųjų	neišsiginčijusiosios	neišsiginčijusiųjų	-	-
naud.	neišsiginčijusiajam	neišsiginčijusiesiems	neišsiginčijusiajai	neišsiginčijusiosioms	-	-
gal.	neišsiginčijusįjį	neišsiginčijusiuosius	neišsiginčijusiąją	neišsiginčijusiąsias	-	-
įnag.	neišsiginčijusiuoju	neišsiginčijusiaisiais	neišsiginčijusiąja	neišsiginčijusiosiomis	-	-
viet.	neišsiginčijusiajame	neišsiginčijusiuosiuose	neišsiginčijusiojoje	neišsiginčijusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsiginčijęs, mot. g. neišsiginčijusi.
• Skiemenys: ne-iš-si-gin-či-ju-sį

neišsiginčijusį

1. tas, kuris neišsiginčijo

Etimologija

<= neišsiginčyti, neišsiginčija, neišsiginčijo <= ne- + išsiginčyti, išsiginčija, išsiginčijo <= iš- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---