Pereiti prie turinio

neišsiginčiją

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

neišsiginčiją

  1. tas, kuris neišsiginčija

Etimologija

[taisyti]

<= neišsiginčyti, neišsiginčija, neišsiginčijo <= ne- + išsiginčyti, išsiginčija, išsiginčijo <= iš- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo