neišsigalvotoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsigalvotoji (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsigalvotas, mot. g. neišsigalvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsigalvotas	neišsigalvoti	neišsigalvota	neišsigalvotos	neišsigalvota	-
kilm.	neišsigalvoto	neišsigalvotų	neišsigalvotos	neišsigalvotų	-	-
naud.	neišsigalvotam	neišsigalvotiems	neišsigalvotai	neišsigalvotoms	-	-
gal.	neišsigalvotą	neišsigalvotus	neišsigalvotą	neišsigalvotas	-	-
įnag.	neišsigalvotu	neišsigalvotais	neišsigalvota	neišsigalvotomis	-	-
viet.	neišsigalvotame	neišsigalvotuose	neišsigalvotoje	neišsigalvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsigalvotasis	neišsigalvotieji	neišsigalvotoji	neišsigalvotosios	-	-
kilm.	neišsigalvotojo	neišsigalvotųjų	neišsigalvotosios	neišsigalvotųjų	-	-
naud.	neišsigalvotajam	neišsigalvotiesiems	neišsigalvotajai	neišsigalvotosioms	-	-
gal.	neišsigalvotąjį	neišsigalvotuosius	neišsigalvotąją	neišsigalvotąsias	-	-
įnag.	neišsigalvotuoju	neišsigalvotaisiais	neišsigalvotąja	neišsigalvotosiomis	-	-
viet.	neišsigalvotajame	neišsigalvotuosiuose	neišsigalvotojoje	neišsigalvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsigalvotas, mot. g. neišsigalvota.
• Skiemenys: ne-iš-si-gal-vo-to-ji

neišsigalvotoji

1. ta, kurią neišsigalvojo

Etimologija

<= neišsigalvoti, neišsigalvoja, neišsigalvojo <= ne- + išsigalvoti, išsigalvoja, išsigalvojo <= iš- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---