neišsigalvojusiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsigalvojusiu (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsigalvojęs, mot. g. neišsigalvojusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsigalvojęs	neišsigalvoję	neišsigalvojusi, neišsigalvojus	neišsigalvojusios	-	neišsigalvoję
kilm.	neišsigalvojusio	neišsigalvojusių	neišsigalvojusios	neišsigalvojusių	-	-
naud.	neišsigalvojusiam	neišsigalvojusiems	neišsigalvojusiai	neišsigalvojusioms	-	-
gal.	neišsigalvojusį	neišsigalvojusius	neišsigalvojusią	neišsigalvojusias	-	-
įnag.	neišsigalvojusiu	neišsigalvojusiais	neišsigalvojusia	neišsigalvojusiomis	-	-
viet.	neišsigalvojusiame	neišsigalvojusiuose	neišsigalvojusioje	neišsigalvojusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsigalvojusysis	neišsigalvojusieji	neišsigalvojusioji	neišsigalvojusiosios	-	-
kilm.	neišsigalvojusiojo	neišsigalvojusiųjų	neišsigalvojusiosios	neišsigalvojusiųjų	-	-
naud.	neišsigalvojusiajam	neišsigalvojusiesiems	neišsigalvojusiajai	neišsigalvojusiosioms	-	-
gal.	neišsigalvojusįjį	neišsigalvojusiuosius	neišsigalvojusiąją	neišsigalvojusiąsias	-	-
įnag.	neišsigalvojusiuoju	neišsigalvojusiaisiais	neišsigalvojusiąja	neišsigalvojusiosiomis	-	-
viet.	neišsigalvojusiajame	neišsigalvojusiuosiuose	neišsigalvojusiojoje	neišsigalvojusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsigalvojęs, mot. g. neišsigalvojusi.
• Skiemenys: ne-iš-si-gal-vo-ju-siu

neišsigalvojusiu

1. tas, kuris neišsigalvojo

Etimologija

<= neišsigalvoti, neišsigalvoja, neišsigalvojo <= ne- + išsigalvoti, išsigalvoja, išsigalvojo <= iš- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---