neišsidirbančiam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsidirbančiam (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. naud., vyr. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsidirbantis, mot. g. neišsidirbanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsidirbąs, neišsidirbantis	neišsidirbą, neišsidirbantys	neišsidirbanti	neišsidirbančios	-	neišsidirbą
kilm.	neišsidirbančio	neišsidirbančių	neišsidirbančios	neišsidirbančių	-	-
naud.	neišsidirbančiam	neišsidirbantiems, neišsidirbantiem	neišsidirbančiai	neišsidirbančioms, neišsidirbančiom	-	-
gal.	neišsidirbantį	neišsidirbančius	neišsidirbančią	neišsidirbančias	-	-
įnag.	neišsidirbančiu	neišsidirbančiais	neišsidirbančia	neišsidirbančiomis	-	-
viet.	neišsidirbančiame, neišsidirbančiam	neišsidirbančiuose, neišsidirbančiuos	neišsidirbančioje, neišsidirbančioj	neišsidirbančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsidirbantysis	neišsidirbantieji	neišsidirbančioji	neišsidirbančiosios	-	-
kilm.	neišsidirbančiojo	neišsidirbančiųjų	neišsidirbančiosios	neišsidirbančiųjų	-	-
naud.	neišsidirbančiajam	neišsidirbantiesiems	neišsidirbančiajai	neišsidirbančiosioms	-	-
gal.	neišsidirbantįjį	neišsidirbančiuosius	neišsidirbančiąją	neišsidirbančiąsias	-	-
įnag.	neišsidirbančiuoju	neišsidirbančiaisiais	neišsidirbančiąja	neišsidirbančiosiomis	-	-
viet.	neišsidirbančiajame	neišsidirbančiuosiuose	neišsidirbančiojoje	neišsidirbančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsidirbantis, mot. g. neišsidirbanti.
• Skiemenys: ne-iš-si-dir-ban-čiam

neišsidirbančiam

1. tas, kuris neišsidirba

Etimologija

<= neišsidirbti, neišsidirba, neišsidirbo <= ne- + išsidirbti, išsidirba, išsidirbo <= iš- + sangrž. si- + dirbti, dirba, dirbo

---