neišragintojus

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neišragintojus (dkt., vyr. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neišragintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišragintojas	neišragintojai
kilm.	neišragintojo	neišragintojų
naud.	neišragintojui	neišragintojams
gal.	neišragintoją	neišragintojus
įnag.	neišragintoju	neišragintojais
viet.	neišragintojuje	neišragintojuose
šauksm.	neišragintojau	neišragintojai

• Skiemenys: ne-iš-ra-gin-to-jus
• žr. pagr. f. neišragintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neišragintoja.

neišragintojus

1. tas, kuris neišragina

Etimologija

<= neišraginti, neišragina, neišragino <= ne- + išraginti, išragina, išragino <= iš- + raginti, ragina, ragino

---