neišragintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neišragintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neišragintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišragintojas	neišragintojai
kilm.	neišragintojo	neišragintojų
naud.	neišragintojui	neišragintojams
gal.	neišragintoją	neišragintojus
įnag.	neišragintoju	neišragintojais
viet.	neišragintojuje	neišragintojuose
šauksm.	neišragintojau	neišragintojai

• Skiemenys: ne-iš-ra-gin-to-jų
• žr. pagr. f. neišragintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neišragintoja.

neišragintojų

1. tas, kuris neišragina

Etimologija

<= neišraginti, neišragina, neišragino <= ne- + išraginti, išragina, išragino <= iš- + raginti, ragina, ragino

---

Daiktavardis

neišragintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neišragintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišragintoja	neišragintojos
kilm.	neišragintojos	neišragintojų
naud.	neišragintojai	neišragintojoms
gal.	neišragintoją	neišragintojas
įnag.	neišragintoja	neišragintojomis
viet.	neišragintojoje	neišragintojose
šauksm.	neišragintoja	neišragintojos

• Skiemenys: ne-iš-ra-gin-to-jų
• žr. pagr. f. neišragintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neišragintojas.

neišragintojų

1. ta, kuri neišragina

Etimologija

<= neišraginti, neišragina, neišragino <= ne- + išraginti, išragina, išragino <= iš- + raginti, ragina, ragino

---