neišmiegančiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišmiegančiuoju (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišmiegantis, mot. g. neišmieganti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišmiegąs, neišmiegantis	neišmiegą, neišmiegantys	neišmieganti	neišmiegančios	-	neišmiegą
kilm.	neišmiegančio	neišmiegančių	neišmiegančios	neišmiegančių	-	-
naud.	neišmiegančiam	neišmiegantiems, neišmiegantiem	neišmiegančiai	neišmiegančioms, neišmiegančiom	-	-
gal.	neišmiegantį	neišmiegančius	neišmiegančią	neišmiegančias	-	-
įnag.	neišmiegančiu	neišmiegančiais	neišmiegančia	neišmiegančiomis	-	-
viet.	neišmiegančiame, neišmiegančiam	neišmiegančiuose, neišmiegančiuos	neišmiegančioje, neišmiegančioj	neišmiegančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišmiegantysis	neišmiegantieji	neišmiegančioji	neišmiegančiosios	-	-
kilm.	neišmiegančiojo	neišmiegančiųjų	neišmiegančiosios	neišmiegančiųjų	-	-
naud.	neišmiegančiajam	neišmiegantiesiems	neišmiegančiajai	neišmiegančiosioms	-	-
gal.	neišmiegantįjį	neišmiegančiuosius	neišmiegančiąją	neišmiegančiąsias	-	-
įnag.	neišmiegančiuoju	neišmiegančiaisiais	neišmiegančiąja	neišmiegančiosiomis	-	-
viet.	neišmiegančiajame	neišmiegančiuosiuose	neišmiegančiojoje	neišmiegančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišmiegantis, mot. g. neišmieganti.
• Skiemenys: ne-iš-mie-gan-čiuo-ju

neišmiegančiuoju

1. tas, kuris neišmiega

Etimologija

<= neišmiegoti, neišmiega, neišmiegojo <= ne- + išmiegoti, išmiega, išmiegojo <= iš- + miegoti, miega, miegojo

---