neišmąstytinais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišmąstytinais (reik. dlv., vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišmąstytinas, mot. g. neišmąstytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišmąstytinas	neišmąstytini	neišmąstytina	neišmąstytinos	neišmąstytina	-
kilm.	neišmąstytino	neišmąstytinų	neišmąstytinos	neišmąstytinų	-	-
naud.	neišmąstytinam	neišmąstytiniems	neišmąstytinai	neišmąstytinoms	-	-
gal.	neišmąstytiną	neišmąstytinus	neišmąstytiną	neišmąstytinas	-	-
įnag.	neišmąstytinu	neišmąstytinais	neišmąstytina	neišmąstytinomis	-	-
viet.	neišmąstytiname	neišmąstytinuose	neišmąstytinoje	neišmąstytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišmąstytinasis	neišmąstytinieji	neišmąstytinoji	neišmąstytinosios	-	-
kilm.	neišmąstytinojo	neišmąstytinųjų	neišmąstytinosios	neišmąstytinųjų	-	-
naud.	neišmąstytinajam	neišmąstytiniesiems	neišmąstytinajai	neišmąstytinosioms	-	-
gal.	neišmąstytinąjį	neišmąstytinuosius	neišmąstytinąją	neišmąstytinąsias	-	-
įnag.	neišmąstytinuoju	neišmąstytinaisiais	neišmąstytinąja	neišmąstytinosiomis	-	-
viet.	neišmąstytinajame	neišmąstytinuosiuose	neišmąstytinojoje	neišmąstytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišmąstytinas, mot. g. neišmąstytina.
• Skiemenys: ne-iš-mąs-ty-ti-nais

neišmąstytinais

1. tas, dėl kurio reikia neišmąstyti

Etimologija

<= neišmąstyti, neišmąsto, neišmąstė <= ne- + išmąstyti, išmąsto, išmąstė <= iš- + mąstyti, mąsto, mąstė

---