neišmąstytais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišmąstytais (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišmąstytas, mot. g. neišmąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišmąstytas	neišmąstyti	neišmąstyta	neišmąstytos	neišmąstyta	-
kilm.	neišmąstyto	neišmąstytų	neišmąstytos	neišmąstytų	-	-
naud.	neišmąstytam	neišmąstytiems	neišmąstytai	neišmąstytoms	-	-
gal.	neišmąstytą	neišmąstytus	neišmąstytą	neišmąstytas	-	-
įnag.	neišmąstytu	neišmąstytais	neišmąstyta	neišmąstytomis	-	-
viet.	neišmąstytame	neišmąstytuose	neišmąstytoje	neišmąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišmąstytasis	neišmąstytieji	neišmąstytoji	neišmąstytosios	-	-
kilm.	neišmąstytojo	neišmąstytųjų	neišmąstytosios	neišmąstytųjų	-	-
naud.	neišmąstytajam	neišmąstytiesiems	neišmąstytajai	neišmąstytosioms	-	-
gal.	neišmąstytąjį	neišmąstytuosius	neišmąstytąją	neišmąstytąsias	-	-
įnag.	neišmąstytuoju	neišmąstytaisiais	neišmąstytąja	neišmąstytosiomis	-	-
viet.	neišmąstytajame	neišmąstytuosiuose	neišmąstytojoje	neišmąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišmąstytas, mot. g. neišmąstyta.
• Skiemenys: ne-iš-mąs-ty-tais

neišmąstytais

1. tas, kurį neišmąstė

Etimologija

<= neišmąstyti, neišmąsto, neišmąstė <= ne- + išmąstyti, išmąsto, išmąstė <= iš- + mąstyti, mąsto, mąstė

---