neišmąstysimajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišmąstysimajam (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišmąstysimas, mot. g. neišmąstysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišmąstysimas	neišmąstysimi	neišmąstysima	neišmąstysimos	neišmąstysima	-
kilm.	neišmąstysimo	neišmąstysimų	neišmąstysimos	neišmąstysimų	-	-
naud.	neišmąstysimam	neišmąstysimiems	neišmąstysimai	neišmąstysimoms	-	-
gal.	neišmąstysimą	neišmąstysimus	neišmąstysimą	neišmąstysimas	-	-
įnag.	neišmąstysimu	neišmąstysimais	neišmąstysima	neišmąstysimomis	-	-
viet.	neišmąstysimame	neišmąstysimuose	neišmąstysimoje	neišmąstysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišmąstysimasis	neišmąstysimieji	neišmąstysimoji	neišmąstysimosios	-	-
kilm.	neišmąstysimojo	neišmąstysimųjų	neišmąstysimosios	neišmąstysimųjų	-	-
naud.	neišmąstysimajam	neišmąstysimiesiems	neišmąstysimajai	neišmąstysimosioms	-	-
gal.	neišmąstysimąjį	neišmąstysimuosius	neišmąstysimąją	neišmąstysimąsias	-	-
įnag.	neišmąstysimuoju	neišmąstysimaisiais	neišmąstysimąja	neišmąstysimosiomis	-	-
viet.	neišmąstysimajame	neišmąstysimuosiuose	neišmąstysimojoje	neišmąstysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišmąstysimas, mot. g. neišmąstysima.
• Skiemenys: ne-iš-mąs-ty-si-ma-jam

neišmąstysimajam

1. tas, kurį neišmąstys

Etimologija

<= neišmąstyti, neišmąsto, neišmąstė <= ne- + išmąstyti, išmąsto, išmąstė <= iš- + mąstyti, mąsto, mąstė

---