neišmąstysiantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišmąstysiantis (būs. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišmąstysiantis, mot. g. neišmąstysianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišmąstysiąs, neišmąstysiantis	neišmąstysią, neišmąstysiantys	neišmąstysianti	neišmąstysiančios	-	neišmąstysią
kilm.	neišmąstysiančio	neišmąstysiančių	neišmąstysiančios	neišmąstysiančių	-	-
naud.	neišmąstysiančiam	neišmąstysiantiems, neišmąstysiantiem	neišmąstysiančiai	neišmąstysiančioms, neišmąstysiančiom	-	-
gal.	neišmąstysiantį	neišmąstysiančius	neišmąstysiančią	neišmąstysiančias	-	-
įnag.	neišmąstysiančiu	neišmąstysiančiais	neišmąstysiančia	neišmąstysiančiomis	-	-
viet.	neišmąstysiančiame, neišmąstysiančiam	neišmąstysiančiuose, neišmąstysiančiuos	neišmąstysiančioje, neišmąstysiančioj	neišmąstysiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišmąstysiantysis	neišmąstysiantieji	neišmąstysiančioji	neišmąstysiančiosios	-	-
kilm.	neišmąstysiančiojo	neišmąstysiančiųjų	neišmąstysiančiosios	neišmąstysiančiųjų	-	-
naud.	neišmąstysiančiajam	neišmąstysiantiesiems	neišmąstysiančiajai	neišmąstysiančiosioms	-	-
gal.	neišmąstysiantįjį	neišmąstysiančiuosius	neišmąstysiančiąją	neišmąstysiančiąsias	-	-
įnag.	neišmąstysiančiuoju	neišmąstysiančiaisiais	neišmąstysiančiąja	neišmąstysiančiosiomis	-	-
viet.	neišmąstysiančiajame	neišmąstysiančiuosiuose	neišmąstysiančiojoje	neišmąstysiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neišmąstysianti.
• Skiemenys: ne-iš-mąs-ty-sian-tis

neišmąstysiantis

1. tas, kuris neišmąstys

Etimologija

<= neišmąstyti, neišmąsto, neišmąstė <= ne- + išmąstyti, išmąsto, išmąstė <= iš- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  neišmąstysiantis: bendrai

---