neišmąstęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišmąstęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišmąstęs, mot. g. neišmąsčiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišmąstęs	neišmąstę	neišmąsčiusi, neišmąsčius	neišmąsčiusios	-	neišmąstę
kilm.	neišmąsčiusio	neišmąsčiusių	neišmąsčiusios	neišmąsčiusių	-	-
naud.	neišmąsčiusiam	neišmąsčiusiems	neišmąsčiusiai	neišmąsčiusioms	-	-
gal.	neišmąsčiusį	neišmąsčiusius	neišmąsčiusią	neišmąsčiusias	-	-
įnag.	neišmąsčiusiu	neišmąsčiusiais	neišmąsčiusia	neišmąsčiusiomis	-	-
viet.	neišmąsčiusiame	neišmąsčiusiuose	neišmąsčiusioje	neišmąsčiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišmąsčiusysis	neišmąsčiusieji	neišmąsčiusioji	neišmąsčiusiosios	-	-
kilm.	neišmąsčiusiojo	neišmąsčiusiųjų	neišmąsčiusiosios	neišmąsčiusiųjų	-	-
naud.	neišmąsčiusiajam	neišmąsčiusiesiems	neišmąsčiusiajai	neišmąsčiusiosioms	-	-
gal.	neišmąsčiusįjį	neišmąsčiusiuosius	neišmąsčiusiąją	neišmąsčiusiąsias	-	-
įnag.	neišmąsčiusiuoju	neišmąsčiusiaisiais	neišmąsčiusiąja	neišmąsčiusiosiomis	-	-
viet.	neišmąsčiusiajame	neišmąsčiusiuosiuose	neišmąsčiusiojoje	neišmąsčiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neišmąsčiusi.
• Skiemenys: ne-iš-mąs-tęs

neišmąstęs

1. tas, kuris neišmąstė

Etimologija

<= neišmąstyti, neišmąsto, neišmąstė <= ne- + išmąstyti, išmąsto, išmąstė <= iš- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  neišmąstęs: bendrai

---