Pereiti prie turinio

nebenugertinojoje

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

nebenugertinojoje

  1. ta, dėl kurios reikia nebenugerti

Etimologija

[taisyti]

<= nebenugerti, nebenugeria, nebenugėrė <= ne- + be- + nugerti, nugeria, nugėrė <= nu- + gerti, geria, gėrė