Pereiti prie turinio

nebenugertinojo

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

nebenugertinojo

  1. tas, dėl kurio reikia nebenugerti

Etimologija

[taisyti]

<= nebenugerti, nebenugeria, nebenugėrė <= ne- + be- + nugerti, nugeria, nugėrė <= nu- + gerti, geria, gėrė