nebeįgertuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nebeįgertuoju (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nebeįgertas, mot. g. nebeįgerta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebeįgertas	nebeįgerti	nebeįgerta	nebeįgertos	nebeįgerta	-
kilm.	nebeįgerto	nebeįgertų	nebeįgertos	nebeįgertų	-	-
naud.	nebeįgertam	nebeįgertiems	nebeįgertai	nebeįgertoms	-	-
gal.	nebeįgertą	nebeįgertus	nebeįgertą	nebeįgertas	-	-
įnag.	nebeįgertu	nebeįgertais	nebeįgerta	nebeįgertomis	-	-
viet.	nebeįgertame	nebeįgertuose	nebeįgertoje	nebeįgertose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebeįgertasis	nebeįgertieji	nebeįgertoji	nebeįgertosios	-	-
kilm.	nebeįgertojo	nebeįgertųjų	nebeįgertosios	nebeįgertųjų	-	-
naud.	nebeįgertajam	nebeįgertiesiems	nebeįgertajai	nebeįgertosioms	-	-
gal.	nebeįgertąjį	nebeįgertuosius	nebeįgertąją	nebeįgertąsias	-	-
įnag.	nebeįgertuoju	nebeįgertaisiais	nebeįgertąja	nebeįgertosiomis	-	-
viet.	nebeįgertajame	nebeįgertuosiuose	nebeįgertojoje	nebeįgertosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nebeįgertas, mot. g. nebeįgerta.
• Skiemenys: ne-be-į-ger-tuo-ju

nebeįgertuoju

1. tas, kurį nebeįgėrė

Etimologija

<= nebeįgerti, nebeįgeria, nebeįgėrė <= ne- + be- + įgerti, įgeria, įgėrė <= į- + gerti, geria, gėrė

---