nebeįgersimu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nebeįgersimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nebeįgersimas, mot. g. nebeįgersima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebeįgersimas	nebeįgersimi	nebeįgersima	nebeįgersimos	nebeįgersima	-
kilm.	nebeįgersimo	nebeįgersimų	nebeįgersimos	nebeįgersimų	-	-
naud.	nebeįgersimam	nebeįgersimiems	nebeįgersimai	nebeįgersimoms	-	-
gal.	nebeįgersimą	nebeįgersimus	nebeįgersimą	nebeįgersimas	-	-
įnag.	nebeįgersimu	nebeįgersimais	nebeįgersima	nebeįgersimomis	-	-
viet.	nebeįgersimame	nebeįgersimuose	nebeįgersimoje	nebeįgersimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebeįgersimasis	nebeįgersimieji	nebeįgersimoji	nebeįgersimosios	-	-
kilm.	nebeįgersimojo	nebeįgersimųjų	nebeįgersimosios	nebeįgersimųjų	-	-
naud.	nebeįgersimajam	nebeįgersimiesiems	nebeįgersimajai	nebeįgersimosioms	-	-
gal.	nebeįgersimąjį	nebeįgersimuosius	nebeįgersimąją	nebeįgersimąsias	-	-
įnag.	nebeįgersimuoju	nebeįgersimaisiais	nebeįgersimąja	nebeįgersimosiomis	-	-
viet.	nebeįgersimajame	nebeįgersimuosiuose	nebeįgersimojoje	nebeįgersimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nebeįgersimas, mot. g. nebeįgersima.
• Skiemenys: ne-be-į-ger-si-mu

nebeįgersimu

1. tas, kurį nebeįgers

Etimologija

<= nebeįgerti, nebeįgeria, nebeįgėrė <= ne- + be- + įgerti, įgeria, įgėrė <= į- + gerti, geria, gėrė

---