nebeįgeriančius

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nebeįgeriančius (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nebeįgeriantis, mot. g. nebeįgerianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebeįgeriąs, nebeįgeriantis	nebeįgerią, nebeįgeriantys	nebeįgerianti	nebeįgeriančios	-	nebeįgerią
kilm.	nebeįgeriančio	nebeįgeriančių	nebeįgeriančios	nebeįgeriančių	-	-
naud.	nebeįgeriančiam	nebeįgeriantiems, nebeįgeriantiem	nebeįgeriančiai	nebeįgeriančioms, nebeįgeriančiom	-	-
gal.	nebeįgeriantį	nebeįgeriančius	nebeįgeriančią	nebeįgeriančias	-	-
įnag.	nebeįgeriančiu	nebeįgeriančiais	nebeįgeriančia	nebeįgeriančiomis	-	-
viet.	nebeįgeriančiame, nebeįgeriančiam	nebeįgeriančiuose, nebeįgeriančiuos	nebeįgeriančioje, nebeįgeriančioj	nebeįgeriančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebeįgeriantysis	nebeįgeriantieji	nebeįgeriančioji	nebeįgeriančiosios	-	-
kilm.	nebeįgeriančiojo	nebeįgeriančiųjų	nebeįgeriančiosios	nebeįgeriančiųjų	-	-
naud.	nebeįgeriančiajam	nebeįgeriantiesiems	nebeįgeriančiajai	nebeįgeriančiosioms	-	-
gal.	nebeįgeriantįjį	nebeįgeriančiuosius	nebeįgeriančiąją	nebeįgeriančiąsias	-	-
įnag.	nebeįgeriančiuoju	nebeįgeriančiaisiais	nebeįgeriančiąja	nebeįgeriančiosiomis	-	-
viet.	nebeįgeriančiajame	nebeįgeriančiuosiuose	nebeįgeriančiojoje	nebeįgeriančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nebeįgeriantis, mot. g. nebeįgerianti.
• Skiemenys: ne-be-į-ge-rian-čius

nebeįgeriančius

1. tas, kuris nebeįgeria

Etimologija

<= nebeįgerti, nebeįgeria, nebeįgėrė <= ne- + be- + įgerti, įgeria, įgėrė <= į- + gerti, geria, gėrė

---