nebeįgeriamasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nebeįgeriamasis (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nebeįgeriamas, mot. g. nebeįgeriama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebeįgeriamas	nebeįgeriami	nebeįgeriama	nebeįgeriamos	nebeįgeriama	-
kilm.	nebeįgeriamo	nebeįgeriamų	nebeįgeriamos	nebeįgeriamų	-	-
naud.	nebeįgeriamam	nebeįgeriamiems	nebeįgeriamai	nebeįgeriamoms	-	-
gal.	nebeįgeriamą	nebeįgeriamus	nebeįgeriamą	nebeįgeriamas	-	-
įnag.	nebeįgeriamu	nebeįgeriamais	nebeįgeriama	nebeįgeriamomis	-	-
viet.	nebeįgeriamame	nebeįgeriamuose	nebeįgeriamoje	nebeįgeriamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebeįgeriamasis	nebeįgeriamieji	nebeįgeriamoji	nebeįgeriamosios	-	-
kilm.	nebeįgeriamojo	nebeįgeriamųjų	nebeįgeriamosios	nebeįgeriamųjų	-	-
naud.	nebeįgeriamajam	nebeįgeriamiesiems	nebeįgeriamajai	nebeįgeriamosioms	-	-
gal.	nebeįgeriamąjį	nebeįgeriamuosius	nebeįgeriamąją	nebeįgeriamąsias	-	-
įnag.	nebeįgeriamuoju	nebeįgeriamaisiais	nebeįgeriamąja	nebeįgeriamosiomis	-	-
viet.	nebeįgeriamajame	nebeįgeriamuosiuose	nebeįgeriamojoje	nebeįgeriamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nebeįgeriamas, mot. g. nebeįgeriama.
• Skiemenys: ne-be-į-ge-ria-ma-sis

nebeįgeriamasis

1. tas, kurį nebeįgeria

Etimologija

<= nebeįgerti, nebeįgeria, nebeįgėrė <= ne- + be- + įgerti, įgeria, įgėrė <= į- + gerti, geria, gėrė

---