nebeįgerdavusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nebeįgerdavusįjį (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nebeįgerdavęs, mot. g. nebeįgerdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebeįgerdavęs	nebeįgerdavę	nebeįgerdavusi, nebeįgerdavus	nebeįgerdavusios	-	nebeįgerdavę
kilm.	nebeįgerdavusio	nebeįgerdavusių	nebeįgerdavusios	nebeįgerdavusių	-	-
naud.	nebeįgerdavusiam	nebeįgerdavusiems	nebeįgerdavusiai	nebeįgerdavusioms	-	-
gal.	nebeįgerdavusį	nebeįgerdavusius	nebeįgerdavusią	nebeįgerdavusias	-	-
įnag.	nebeįgerdavusiu	nebeįgerdavusiais	nebeįgerdavusia	nebeįgerdavusiomis	-	-
viet.	nebeįgerdavusiame	nebeįgerdavusiuose	nebeįgerdavusioje	nebeįgerdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebeįgerdavusysis	nebeįgerdavusieji	nebeįgerdavusioji	nebeįgerdavusiosios	-	-
kilm.	nebeįgerdavusiojo	nebeįgerdavusiųjų	nebeįgerdavusiosios	nebeįgerdavusiųjų	-	-
naud.	nebeįgerdavusiajam	nebeįgerdavusiesiems	nebeįgerdavusiajai	nebeįgerdavusiosioms	-	-
gal.	nebeįgerdavusįjį	nebeįgerdavusiuosius	nebeįgerdavusiąją	nebeįgerdavusiąsias	-	-
įnag.	nebeįgerdavusiuoju	nebeįgerdavusiaisiais	nebeįgerdavusiąja	nebeįgerdavusiosiomis	-	-
viet.	nebeįgerdavusiajame	nebeįgerdavusiuosiuose	nebeįgerdavusiojoje	nebeįgerdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nebeįgerdavęs, mot. g. nebeįgerdavusi.
• Skiemenys: ne-be-į-ger-da-vu-sį-jį

nebeįgerdavusįjį

1. tas, kuris nebeįgerdavo

Etimologija

<= nebeįgerti, nebeįgeria, nebeįgėrė <= ne- + be- + įgerti, įgeria, įgėrė <= į- + gerti, geria, gėrė

---