neatvoktu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatvoktu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatvoktas, mot. g. neatvokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatvoktas	neatvokti	neatvokta	neatvoktos	neatvokta	-
kilm.	neatvokto	neatvoktų	neatvoktos	neatvoktų	-	-
naud.	neatvoktam	neatvoktiems	neatvoktai	neatvoktoms	-	-
gal.	neatvoktą	neatvoktus	neatvoktą	neatvoktas	-	-
įnag.	neatvoktu	neatvoktais	neatvokta	neatvoktomis	-	-
viet.	neatvoktame	neatvoktuose	neatvoktoje	neatvoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatvoktasis	neatvoktieji	neatvoktoji	neatvoktosios	-	-
kilm.	neatvoktojo	neatvoktųjų	neatvoktosios	neatvoktųjų	-	-
naud.	neatvoktajam	neatvoktiesiems	neatvoktajai	neatvoktosioms	-	-
gal.	neatvoktąjį	neatvoktuosius	neatvoktąją	neatvoktąsias	-	-
įnag.	neatvoktuoju	neatvoktaisiais	neatvoktąja	neatvoktosiomis	-	-
viet.	neatvoktajame	neatvoktuosiuose	neatvoktojoje	neatvoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatvoktas, mot. g. neatvokta.
• Skiemenys: ne-at-vok-tu

neatvoktu

1. tas, kurį neatvokė

Etimologija

<= neatvokti, neatvokia, neatvokė <= ne- + atvokti, atvokia, atvokė <= at- + vokti, vokia, vokė

---