neatvaišintoju

Taip pat žr.: neatvaišintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neatvaišintoju (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neatvaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatvaišintojas	neatvaišintojai
kilm.	neatvaišintojo	neatvaišintojų
naud.	neatvaišintojui	neatvaišintojams
gal.	neatvaišintoją	neatvaišintojus
įnag.	neatvaišintoju	neatvaišintojais
viet.	neatvaišintojuje	neatvaišintojuose
šauksm.	neatvaišintojau	neatvaišintojai

• žr. pagr. f. neatvaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neatvaišintoja.

neatvaišintoju

1. tas, kuris neatvaišina

Etimologija

<= neatvaišinti, neatvaišina, neatvaišino <= ne- + atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---