neatvaišintoja

Taip pat žr.: neatvaišintoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neatvaišintoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neatvaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatvaišintoja	neatvaišintojos
kilm.	neatvaišintojos	neatvaišintojų
naud.	neatvaišintojai	neatvaišintojoms
gal.	neatvaišintoją	neatvaišintojas
įnag.	neatvaišintoja	neatvaišintojomis
viet.	neatvaišintojoje	neatvaišintojose
šauksm.	neatvaišintoja	neatvaišintojos

• Skiemenys: ne-at-vai-šin-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neatvaišintojas.

neatvaišintoja

1. ta, kuri neatvaišina

Etimologija

<= neatvaišinti, neatvaišina, neatvaišino <= ne- + atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---