neatsivaišintoja

Taip pat žr.: neatsivaišintoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neatsivaišintoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neatsivaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsivaišintoja	neatsivaišintojos
kilm.	neatsivaišintojos	neatsivaišintojų
naud.	neatsivaišintojai	neatsivaišintojoms
gal.	neatsivaišintoją	neatsivaišintojas
įnag.	neatsivaišintoja	neatsivaišintojomis
viet.	neatsivaišintojoje	neatsivaišintojose
šauksm.	neatsivaišintoja	neatsivaišintojos

• Skiemenys: ne-at-si-vai-šin-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neatsivaišintojas.

neatsivaišintoja

1. ta, kuri neatsivaišina

Etimologija

<= neatsivaišinti, neatsivaišina, neatsivaišino <= ne- + atsivaišinti, atsivaišina, atsivaišino <= atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---