neatsivaišintojų

Taip pat žr.: neatsivaišintoju

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neatsivaišintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neatsivaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsivaišintojas	neatsivaišintojai
kilm.	neatsivaišintojo	neatsivaišintojų
naud.	neatsivaišintojui	neatsivaišintojams
gal.	neatsivaišintoją	neatsivaišintojus
įnag.	neatsivaišintoju	neatsivaišintojais
viet.	neatsivaišintojuje	neatsivaišintojuose
šauksm.	neatsivaišintojau	neatsivaišintojai

• žr. pagr. f. neatsivaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neatsivaišintoja.

neatsivaišintojų

1. tas, kuris neatsivaišina

Etimologija

<= neatsivaišinti, neatsivaišina, neatsivaišino <= ne- + atsivaišinti, atsivaišina, atsivaišino <= atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Daiktavardis

neatsivaišintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neatsivaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsivaišintoja	neatsivaišintojos
kilm.	neatsivaišintojos	neatsivaišintojų
naud.	neatsivaišintojai	neatsivaišintojoms
gal.	neatsivaišintoją	neatsivaišintojas
įnag.	neatsivaišintoja	neatsivaišintojomis
viet.	neatsivaišintojoje	neatsivaišintojose
šauksm.	neatsivaišintoja	neatsivaišintojos

• žr. pagr. f. neatsivaišintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neatsivaišintojas.

neatsivaišintojų

1. ta, kuri neatsivaišina

Etimologija

<= neatsivaišinti, neatsivaišina, neatsivaišino <= ne- + atsivaišinti, atsivaišina, atsivaišino <= atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---