neatsimokančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatsimokančių (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatsimokantis, mot. g. neatsimokanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsimokąs, neatsimokantis	neatsimoką, neatsimokantys	neatsimokanti	neatsimokančios	-	neatsimoką
kilm.	neatsimokančio	neatsimokančių	neatsimokančios	neatsimokančių	-	-
naud.	neatsimokančiam	neatsimokantiems, neatsimokantiem	neatsimokančiai	neatsimokančioms, neatsimokančiom	-	-
gal.	neatsimokantį	neatsimokančius	neatsimokančią	neatsimokančias	-	-
įnag.	neatsimokančiu	neatsimokančiais	neatsimokančia	neatsimokančiomis	-	-
viet.	neatsimokančiame, neatsimokančiam	neatsimokančiuose, neatsimokančiuos	neatsimokančioje, neatsimokančioj	neatsimokančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsimokantysis	neatsimokantieji	neatsimokančioji	neatsimokančiosios	-	-
kilm.	neatsimokančiojo	neatsimokančiųjų	neatsimokančiosios	neatsimokančiųjų	-	-
naud.	neatsimokančiajam	neatsimokantiesiems	neatsimokančiajai	neatsimokančiosioms	-	-
gal.	neatsimokantįjį	neatsimokančiuosius	neatsimokančiąją	neatsimokančiąsias	-	-
įnag.	neatsimokančiuoju	neatsimokančiaisiais	neatsimokančiąja	neatsimokančiosiomis	-	-
viet.	neatsimokančiajame	neatsimokančiuosiuose	neatsimokančiojoje	neatsimokančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatsimokantis, mot. g. neatsimokanti.
• Skiemenys: ne-at-si-mo-kan-čių

neatsimokančių

1. tas, kuris neatsimoka

Etimologija

<= neatsimokėti, neatsimoka, neatsimokėjo <= ne- + atsimokėti, atsimoka, atsimokėjo <= at- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---