neatsimokėtinųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatsimokėtinųjų (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatsimokėtinas, mot. g. neatsimokėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsimokėtinas	neatsimokėtini	neatsimokėtina	neatsimokėtinos	neatsimokėtina	-
kilm.	neatsimokėtino	neatsimokėtinų	neatsimokėtinos	neatsimokėtinų	-	-
naud.	neatsimokėtinam	neatsimokėtiniems	neatsimokėtinai	neatsimokėtinoms	-	-
gal.	neatsimokėtiną	neatsimokėtinus	neatsimokėtiną	neatsimokėtinas	-	-
įnag.	neatsimokėtinu	neatsimokėtinais	neatsimokėtina	neatsimokėtinomis	-	-
viet.	neatsimokėtiname	neatsimokėtinuose	neatsimokėtinoje	neatsimokėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsimokėtinasis	neatsimokėtinieji	neatsimokėtinoji	neatsimokėtinosios	-	-
kilm.	neatsimokėtinojo	neatsimokėtinųjų	neatsimokėtinosios	neatsimokėtinųjų	-	-
naud.	neatsimokėtinajam	neatsimokėtiniesiems	neatsimokėtinajai	neatsimokėtinosioms	-	-
gal.	neatsimokėtinąjį	neatsimokėtinuosius	neatsimokėtinąją	neatsimokėtinąsias	-	-
įnag.	neatsimokėtinuoju	neatsimokėtinaisiais	neatsimokėtinąja	neatsimokėtinosiomis	-	-
viet.	neatsimokėtinajame	neatsimokėtinuosiuose	neatsimokėtinojoje	neatsimokėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatsimokėtinas, mot. g. neatsimokėtina.
• Skiemenys: ne-at-si-mo-kė-ti-nų-jų

neatsimokėtinųjų

1. tas, dėl kurio reikia neatsimokėti

Etimologija

<= neatsimokėti, neatsimoka, neatsimokėjo <= ne- + atsimokėti, atsimoka, atsimokėjo <= at- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---