neatsimokėtam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatsimokėtam (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatsimokėtas, mot. g. neatsimokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsimokėtas	neatsimokėti	neatsimokėta	neatsimokėtos	neatsimokėta	-
kilm.	neatsimokėto	neatsimokėtų	neatsimokėtos	neatsimokėtų	-	-
naud.	neatsimokėtam	neatsimokėtiems	neatsimokėtai	neatsimokėtoms	-	-
gal.	neatsimokėtą	neatsimokėtus	neatsimokėtą	neatsimokėtas	-	-
įnag.	neatsimokėtu	neatsimokėtais	neatsimokėta	neatsimokėtomis	-	-
viet.	neatsimokėtame	neatsimokėtuose	neatsimokėtoje	neatsimokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsimokėtasis	neatsimokėtieji	neatsimokėtoji	neatsimokėtosios	-	-
kilm.	neatsimokėtojo	neatsimokėtųjų	neatsimokėtosios	neatsimokėtųjų	-	-
naud.	neatsimokėtajam	neatsimokėtiesiems	neatsimokėtajai	neatsimokėtosioms	-	-
gal.	neatsimokėtąjį	neatsimokėtuosius	neatsimokėtąją	neatsimokėtąsias	-	-
įnag.	neatsimokėtuoju	neatsimokėtaisiais	neatsimokėtąja	neatsimokėtosiomis	-	-
viet.	neatsimokėtajame	neatsimokėtuosiuose	neatsimokėtojoje	neatsimokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatsimokėtas, mot. g. neatsimokėta.
• Skiemenys: ne-at-si-mo-kė-tam

neatsimokėtam

1. tas, kurį neatsimokėjo

Etimologija

<= neatsimokėti, neatsimoka, neatsimokėjo <= ne- + atsimokėti, atsimoka, atsimokėjo <= at- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---