neatsimokėsimųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatsimokėsimųjų (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatsimokėsimas, mot. g. neatsimokėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsimokėsimas	neatsimokėsimi	neatsimokėsima	neatsimokėsimos	neatsimokėsima	-
kilm.	neatsimokėsimo	neatsimokėsimų	neatsimokėsimos	neatsimokėsimų	-	-
naud.	neatsimokėsimam	neatsimokėsimiems	neatsimokėsimai	neatsimokėsimoms	-	-
gal.	neatsimokėsimą	neatsimokėsimus	neatsimokėsimą	neatsimokėsimas	-	-
įnag.	neatsimokėsimu	neatsimokėsimais	neatsimokėsima	neatsimokėsimomis	-	-
viet.	neatsimokėsimame	neatsimokėsimuose	neatsimokėsimoje	neatsimokėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsimokėsimasis	neatsimokėsimieji	neatsimokėsimoji	neatsimokėsimosios	-	-
kilm.	neatsimokėsimojo	neatsimokėsimųjų	neatsimokėsimosios	neatsimokėsimųjų	-	-
naud.	neatsimokėsimajam	neatsimokėsimiesiems	neatsimokėsimajai	neatsimokėsimosioms	-	-
gal.	neatsimokėsimąjį	neatsimokėsimuosius	neatsimokėsimąją	neatsimokėsimąsias	-	-
įnag.	neatsimokėsimuoju	neatsimokėsimaisiais	neatsimokėsimąja	neatsimokėsimosiomis	-	-
viet.	neatsimokėsimajame	neatsimokėsimuosiuose	neatsimokėsimojoje	neatsimokėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatsimokėsimas, mot. g. neatsimokėsima.
• Skiemenys: ne-at-si-mo-kė-si-mų-jų

neatsimokėsimųjų

1. tas, kurį neatsimokės

Etimologija

<= neatsimokėti, neatsimoka, neatsimokėjo <= ne- + atsimokėti, atsimoka, atsimokėjo <= at- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---