neatmokančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatmokančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatmokantis, mot. g. neatmokanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatmokąs, neatmokantis	neatmoką, neatmokantys	neatmokanti	neatmokančios	-	neatmoką
kilm.	neatmokančio	neatmokančių	neatmokančios	neatmokančių	-	-
naud.	neatmokančiam	neatmokantiems, neatmokantiem	neatmokančiai	neatmokančioms, neatmokančiom	-	-
gal.	neatmokantį	neatmokančius	neatmokančią	neatmokančias	-	-
įnag.	neatmokančiu	neatmokančiais	neatmokančia	neatmokančiomis	-	-
viet.	neatmokančiame, neatmokančiam	neatmokančiuose, neatmokančiuos	neatmokančioje, neatmokančioj	neatmokančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatmokantysis	neatmokantieji	neatmokančioji	neatmokančiosios	-	-
kilm.	neatmokančiojo	neatmokančiųjų	neatmokančiosios	neatmokančiųjų	-	-
naud.	neatmokančiajam	neatmokantiesiems	neatmokančiajai	neatmokančiosioms	-	-
gal.	neatmokantįjį	neatmokančiuosius	neatmokančiąją	neatmokančiąsias	-	-
įnag.	neatmokančiuoju	neatmokančiaisiais	neatmokančiąja	neatmokančiosiomis	-	-
viet.	neatmokančiajame	neatmokančiuosiuose	neatmokančiojoje	neatmokančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatmokantis, mot. g. neatmokanti.
• Skiemenys: ne-at-mo-kan-čiu

neatmokančiu

1. tas, kuris neatmoka

Etimologija

<= neatmokėti, neatmoka, neatmokėjo <= ne- + atmokėti, atmoka, atmokėjo <= at- + mokėti, moka, mokėjo

---