neatmokėsimuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatmokėsimuoju (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatmokėsimas, mot. g. neatmokėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatmokėsimas	neatmokėsimi	neatmokėsima	neatmokėsimos	neatmokėsima	-
kilm.	neatmokėsimo	neatmokėsimų	neatmokėsimos	neatmokėsimų	-	-
naud.	neatmokėsimam	neatmokėsimiems	neatmokėsimai	neatmokėsimoms	-	-
gal.	neatmokėsimą	neatmokėsimus	neatmokėsimą	neatmokėsimas	-	-
įnag.	neatmokėsimu	neatmokėsimais	neatmokėsima	neatmokėsimomis	-	-
viet.	neatmokėsimame	neatmokėsimuose	neatmokėsimoje	neatmokėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatmokėsimasis	neatmokėsimieji	neatmokėsimoji	neatmokėsimosios	-	-
kilm.	neatmokėsimojo	neatmokėsimųjų	neatmokėsimosios	neatmokėsimųjų	-	-
naud.	neatmokėsimajam	neatmokėsimiesiems	neatmokėsimajai	neatmokėsimosioms	-	-
gal.	neatmokėsimąjį	neatmokėsimuosius	neatmokėsimąją	neatmokėsimąsias	-	-
įnag.	neatmokėsimuoju	neatmokėsimaisiais	neatmokėsimąja	neatmokėsimosiomis	-	-
viet.	neatmokėsimajame	neatmokėsimuosiuose	neatmokėsimojoje	neatmokėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatmokėsimas, mot. g. neatmokėsima.
• Skiemenys: ne-at-mo-kė-si-muo-ju

neatmokėsimuoju

1. tas, kurį neatmokės

Etimologija

<= neatmokėti, neatmoka, neatmokėjo <= ne- + atmokėti, atmoka, atmokėjo <= at- + mokėti, moka, mokėjo

---