neatmokėsiančiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatmokėsiančiuoju (būs. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatmokėsiantis, mot. g. neatmokėsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatmokėsiąs, neatmokėsiantis	neatmokėsią, neatmokėsiantys	neatmokėsianti	neatmokėsiančios	-	neatmokėsią
kilm.	neatmokėsiančio	neatmokėsiančių	neatmokėsiančios	neatmokėsiančių	-	-
naud.	neatmokėsiančiam	neatmokėsiantiems, neatmokėsiantiem	neatmokėsiančiai	neatmokėsiančioms, neatmokėsiančiom	-	-
gal.	neatmokėsiantį	neatmokėsiančius	neatmokėsiančią	neatmokėsiančias	-	-
įnag.	neatmokėsiančiu	neatmokėsiančiais	neatmokėsiančia	neatmokėsiančiomis	-	-
viet.	neatmokėsiančiame, neatmokėsiančiam	neatmokėsiančiuose, neatmokėsiančiuos	neatmokėsiančioje, neatmokėsiančioj	neatmokėsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatmokėsiantysis	neatmokėsiantieji	neatmokėsiančioji	neatmokėsiančiosios	-	-
kilm.	neatmokėsiančiojo	neatmokėsiančiųjų	neatmokėsiančiosios	neatmokėsiančiųjų	-	-
naud.	neatmokėsiančiajam	neatmokėsiantiesiems	neatmokėsiančiajai	neatmokėsiančiosioms	-	-
gal.	neatmokėsiantįjį	neatmokėsiančiuosius	neatmokėsiančiąją	neatmokėsiančiąsias	-	-
įnag.	neatmokėsiančiuoju	neatmokėsiančiaisiais	neatmokėsiančiąja	neatmokėsiančiosiomis	-	-
viet.	neatmokėsiančiajame	neatmokėsiančiuosiuose	neatmokėsiančiojoje	neatmokėsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatmokėsiantis, mot. g. neatmokėsianti.
• Skiemenys: ne-at-mo-kė-sian-čiuo-ju

neatmokėsiančiuoju

1. tas, kuris neatmokės

Etimologija

<= neatmokėti, neatmoka, neatmokėjo <= ne- + atmokėti, atmoka, atmokėjo <= at- + mokėti, moka, mokėjo

---