neatmokėdavusiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatmokėdavusiu (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatmokėdavęs, mot. g. neatmokėdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatmokėdavęs	neatmokėdavę	neatmokėdavusi, neatmokėdavus	neatmokėdavusios	-	neatmokėdavę
kilm.	neatmokėdavusio	neatmokėdavusių	neatmokėdavusios	neatmokėdavusių	-	-
naud.	neatmokėdavusiam	neatmokėdavusiems	neatmokėdavusiai	neatmokėdavusioms	-	-
gal.	neatmokėdavusį	neatmokėdavusius	neatmokėdavusią	neatmokėdavusias	-	-
įnag.	neatmokėdavusiu	neatmokėdavusiais	neatmokėdavusia	neatmokėdavusiomis	-	-
viet.	neatmokėdavusiame	neatmokėdavusiuose	neatmokėdavusioje	neatmokėdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatmokėdavusysis	neatmokėdavusieji	neatmokėdavusioji	neatmokėdavusiosios	-	-
kilm.	neatmokėdavusiojo	neatmokėdavusiųjų	neatmokėdavusiosios	neatmokėdavusiųjų	-	-
naud.	neatmokėdavusiajam	neatmokėdavusiesiems	neatmokėdavusiajai	neatmokėdavusiosioms	-	-
gal.	neatmokėdavusįjį	neatmokėdavusiuosius	neatmokėdavusiąją	neatmokėdavusiąsias	-	-
įnag.	neatmokėdavusiuoju	neatmokėdavusiaisiais	neatmokėdavusiąja	neatmokėdavusiosiomis	-	-
viet.	neatmokėdavusiajame	neatmokėdavusiuosiuose	neatmokėdavusiojoje	neatmokėdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatmokėdavęs, mot. g. neatmokėdavusi.
• Skiemenys: ne-at-mo-kė-da-vu-siu

neatmokėdavusiu

1. tas, kuris neatmokėdavo

Etimologija

<= neatmokėti, neatmoka, neatmokėjo <= ne- + atmokėti, atmoka, atmokėjo <= at- + mokėti, moka, mokėjo

---