neatkiltu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatkiltu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatkiltas, mot. g. neatkilta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatkiltas	neatkilti	neatkilta	neatkiltos	neatkilta	-
kilm.	neatkilto	neatkiltų	neatkiltos	neatkiltų	-	-
naud.	neatkiltam	neatkiltiems	neatkiltai	neatkiltoms	-	-
gal.	neatkiltą	neatkiltus	neatkiltą	neatkiltas	-	-
įnag.	neatkiltu	neatkiltais	neatkilta	neatkiltomis	-	-
viet.	neatkiltame	neatkiltuose	neatkiltoje	neatkiltose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatkiltasis	neatkiltieji	neatkiltoji	neatkiltosios	-	-
kilm.	neatkiltojo	neatkiltųjų	neatkiltosios	neatkiltųjų	-	-
naud.	neatkiltajam	neatkiltiesiems	neatkiltajai	neatkiltosioms	-	-
gal.	neatkiltąjį	neatkiltuosius	neatkiltąją	neatkiltąsias	-	-
įnag.	neatkiltuoju	neatkiltaisiais	neatkiltąja	neatkiltosiomis	-	-
viet.	neatkiltajame	neatkiltuosiuose	neatkiltojoje	neatkiltosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatkiltas, mot. g. neatkilta.
• Skiemenys: ne-at-kil-tu

neatkiltu

1. tas, kurį neatkilo

Etimologija

<= neatkilti, neatkyla, neatkilo <= ne- + atkilti, atkyla, atkilo <= at- + kilti, kyla, kilo

---