neatidirbusiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatidirbusiu (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatidirbęs, mot. g. neatidirbusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatidirbęs	neatidirbę	neatidirbusi, neatidirbus	neatidirbusios	-	neatidirbę
kilm.	neatidirbusio	neatidirbusių	neatidirbusios	neatidirbusių	-	-
naud.	neatidirbusiam	neatidirbusiems	neatidirbusiai	neatidirbusioms	-	-
gal.	neatidirbusį	neatidirbusius	neatidirbusią	neatidirbusias	-	-
įnag.	neatidirbusiu	neatidirbusiais	neatidirbusia	neatidirbusiomis	-	-
viet.	neatidirbusiame	neatidirbusiuose	neatidirbusioje	neatidirbusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatidirbusysis	neatidirbusieji	neatidirbusioji	neatidirbusiosios	-	-
kilm.	neatidirbusiojo	neatidirbusiųjų	neatidirbusiosios	neatidirbusiųjų	-	-
naud.	neatidirbusiajam	neatidirbusiesiems	neatidirbusiajai	neatidirbusiosioms	-	-
gal.	neatidirbusįjį	neatidirbusiuosius	neatidirbusiąją	neatidirbusiąsias	-	-
įnag.	neatidirbusiuoju	neatidirbusiaisiais	neatidirbusiąja	neatidirbusiosiomis	-	-
viet.	neatidirbusiajame	neatidirbusiuosiuose	neatidirbusiojoje	neatidirbusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatidirbęs, mot. g. neatidirbusi.
• Skiemenys: ne-a-ti-dir-bu-siu

neatidirbusiu

1. tas, kuris neatidirbo

Etimologija

<= neatidirbti, neatidirba, neatidirbo <= ne- + atidirbti, atidirba, atidirbo <= ati- + dirbti, dirba, dirbo

---