neatidirbtino

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatidirbtino (reik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatidirbtinas, mot. g. neatidirbtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatidirbtinas	neatidirbtini	neatidirbtina	neatidirbtinos	neatidirbtina	-
kilm.	neatidirbtino	neatidirbtinų	neatidirbtinos	neatidirbtinų	-	-
naud.	neatidirbtinam	neatidirbtiniems	neatidirbtinai	neatidirbtinoms	-	-
gal.	neatidirbtiną	neatidirbtinus	neatidirbtiną	neatidirbtinas	-	-
įnag.	neatidirbtinu	neatidirbtinais	neatidirbtina	neatidirbtinomis	-	-
viet.	neatidirbtiname	neatidirbtinuose	neatidirbtinoje	neatidirbtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatidirbtinasis	neatidirbtinieji	neatidirbtinoji	neatidirbtinosios	-	-
kilm.	neatidirbtinojo	neatidirbtinųjų	neatidirbtinosios	neatidirbtinųjų	-	-
naud.	neatidirbtinajam	neatidirbtiniesiems	neatidirbtinajai	neatidirbtinosioms	-	-
gal.	neatidirbtinąjį	neatidirbtinuosius	neatidirbtinąją	neatidirbtinąsias	-	-
įnag.	neatidirbtinuoju	neatidirbtinaisiais	neatidirbtinąja	neatidirbtinosiomis	-	-
viet.	neatidirbtinajame	neatidirbtinuosiuose	neatidirbtinojoje	neatidirbtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatidirbtinas, mot. g. neatidirbtina.
• Skiemenys: ne-a-ti-dirb-ti-no

neatidirbtino

1. tas, dėl kurio reikia neatidirbti

Etimologija

<= neatidirbti, neatidirba, neatidirbo <= ne- + atidirbti, atidirba, atidirbo <= ati- + dirbti, dirba, dirbo

---